drovėti

drovėti: drovė́ti, drõvi (-ė́ja), -ė́jo intr. nedrįsti, gėdytis: Ir tu nedrovė́jai jam in akis pasakyti visą teisybę? Alv. | refl.: Aš droviúos, lyg gėda, neužsivėžiu šnekėti su jąja J. Aš droviúos kaimynui į akis kalbėti, akis jam žagti, spiginti J. Įsišnenku, nebdrovė́juos Jdr. Kad ir nèdrovas tokius nėkus taukšt! Krkl. Šitokiu diržu ir juosėti drovėčiausi J.Jabl. Drovė́kis, vaikel, taip kalbėdamas Kair. Ar taip nedrąsi, kad užeiti drovies? Mair. Vaikas drõvis svečiui priešais eiti K. Labiausiai vyrų drovis, nedrįsta nė išsižioti Žem. Pelną numatydami [jie] nesidrovėja derėtis Vaižg. Tūlas nesidrovėja sakyti prš. Aš apsigėrus ... nesidrovė́jau, kad jauni tąsė JD613. Pridėk sviesto, negailėkis, mylėk svečią, nedrovė́kis JD136. ^ Pri valgio sėdęs nedrovėkies VP39.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

drovytis — drõvytis, ijasi ( yjasi), ijosi ( yjosi); MŽ žr. drovėti (refl.): Ar tu nesidrovyjys savo draugą taip apskelbti? Klp. Aš turiu drovytis taip kalbėti, tai ištarti N … Dictionary of the Lithuanian Language
drovėjimas — sm. (1) → drovėti: Tame vėl pavaizde mokia visas žmonas, daugiausiai mergas, drovėjimo mergiško DP472. | refl. KII152: Koks čia jo drovėjimasis – pliaupia (kalba) kai pirma Kair. Daug pilnų drovėjimos žodžių brš. Tuo savo drovėjimusi tik… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasidrovėti — neišdrįsti, pasigėdyti: Gerą darbininkę pavilioti ir paveržti nepasidrovi LzP. drovėti; pasidrovėti; susidrovėti … Dictionary of the Lithuanian Language
susidrovėti — susigėsti: Ji susidrovėjusi nuleido akis J.Balč. drovėti; pasidrovėti; susidrovėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias